Gervuogės, kaip kultūrinis augalas, paplito gerokai vėliau, nei avietės, kadangi jos ilgą laiką buvo renkamos laukiniuose sąžalynuose, kuriuose buvo galima rasti stambiavaisių ir derlingų formų. Pirmoji kultūrinė veislė paminėta tik XIX a. viduryje. Soduose ir sodybose patartina augint stačiąsias gervuoges ir sodines jų veisles. Gervuogių uogas galima valgyti šviežias, šaldyti arba virti uogienę, kisielių, spausti sultis, rauginti vyną, gaminti džemus, gaiviuosius gėrimus. Kadangi gervuogės turi dažomųjų savybių, jos naudojamos kaip natūralus dažikliai konditerijoje, jogurtų, sulčių, vaisvandenių gamyboje, dedamos į padažus. Be to, gervuogių lapai ir uogos turi ir gydomųjų savybių.

Krūmas: stipraus augumo, formuojantis ne mažą kiekį bespyglių, tvirtų stiebų. Neleidžia šoninių šaknų atžalų.

Vaisiai: desertinio skonio, saldūs, dideli  6 -10 g, pailgos formos, juodi,  blizgantys, transportabilūs, aukštos kokybės. Tai desertinė veislė, kuri puikiai tinka ir perdirbimui.

Derėjimo laikas: ankstyva derlinga veislė, pradedanti derėti nuo liepos pradžios.  Dera ant antramečių stiebų.

Atsparumas: veislė atspari šalčiui (iki -29^oC) ir ligoms.

Krūmas: mažesnio augumo, kompaktiškas, su stačiais, tvirtais, bedygliais ūgliais. Užauga  apie 1,5 m pločio ir tokio pat aukščio.

Kilmė: ši veislė kilusi iš JAV.

Derlingumas: labai derlinga, deranti ant antramečių ūglių. Dera kasmet.

Vaisiai: uogos didelės, labiau apvalios formos, juodos spalvos, blizgančios, sultingos ir labai kvapnios. Malonaus saldžiarūgščio skonio. Uogos pakankamai tvirtos, todėl tinka transportavimui.

Derėjimo laikas: ankstyva gervuogių veislė, derėti pradedanti liepos pabaigoje - rugpjūčio pirmoje pusėje. Uogas palaipsniui nokina iki pat pirmų šalnų.

Atsparumas: tai viena iš šalčiui atspariausių be dyglių gervuogių veislių.

 Tai bedyglė gervuogių veislė, pasižyminti derlingumu, uogų saldumu bei atsparumu.

Krūmas: greitai augantis, kompaktiškas, auginantis iki 1,5 m aukščio tvirtus, bedyglius ūglius.

Kilmė: veislė kilusi iš JAV.

Derlingumas: pasižymi gausiu derliumi, iš suaugusio krūmo priskinama 6 – 10 kg uogų. Pakankamai gausiai dera net ir jauni krūmeliai. Dera ant antramečių ūglių.

Vaisiai: dideli, pailgos formos, juodos spalvos, vieni iš saldžiausių, kvapnūs, labai skanūs. Puikiai tinka tiek šviežiam vartojimui, tiek perdirbimui.

Derėjimo laikas: vidutinio ankstyvumo gervuogių veislė, uogas pradedanti nokinti rugpjūčio mėnesį. Šios veislės gervuogės uogas palaipsniui nokina apie 5 savaites.

Atsparumas: veislė pakankamai atspari šalčiui bei ligoms.

Krūmas: kompaktiškas – 1,2-1,8 m aukščio. Išlinkusiomis, bedyglėmis šakomis. Kad gausiai derėtų, reikalingos atramos. Neleidžia šaknų atžalų.

Vaisiai: uogos mėlynai juodos spalvos, ovaliai pailgos, labai skanios.

Derėjimo laikas: uogos nokti pradeda rugpjūčio pradžioje. Ši veislė labai derlinga.

Atsparumas: veislė atspari ligoms ir kenkėjams. Vidutiniškai atspari šalčiui – šaltomis, besniegėmis žiemomis reikia pridengti.

Vieta. Gervuogės reiklios šviesai, todėl auginamos saulėtoje vietoje, ramioje užuovėjoje, lengvo priemolio derlingoje, purioje, drėgnokoje dirvoje, kurios pH 5,5-6,5. Priesmėlio dirvoje auga silpnai, o sunkus molis yra per kietas, pro jį negali prasiskverbti smulkios ir negausios mažosios šoninės šaknelės. Tokioje dirvoje gervuogės dera negausiai, nemėgsta ir šlapių vietų.

Sodinimas. Gervuogių sodinukai sodinami rudenį, spalio mėnesį, arba anksti pavasarį (balandžio mėnesį) į gerai išdirbtą bei paruoštą dirvą. Sodinama į 50 x 50 cm gylio ir pločio duobes, praturtintas kompostu, tokiu gyliu, kad 1-2 pumpurai būtų po žeme. Sodinant kelis augalus, tarp jų paliekamas 1,5 m atstumas, kad augalai gautų daugiau saulės šviesos ir laisviau cirkuliuotų oras. Sodinukai, sodinami su vienu stiebu, po pasodinimo pavasarį patrumpinami, paliekant 3-5 pumpurus. Pasodinti sodinukai gausiai palaistomi ir mulčiuojami organinėmis medžiagomis.

Atramų įrengimas. Kad gervuogės gausiai derėtų, joms būtina sustatyti atramas ir prie jų pavasarį ir vasarą reikia pritvirtinti jaunus ūglius. Taip auginamos gervuogės gauna daugiau saulės ir dera ne tik viršūnėse.

Tręšimas. Pavasarį, vasarą bei rudenį gervuogės papildomai tręšiamos kompleksinėmis trąšomis (tam geriausiai tinka trąšos „Pavasaris“, „Vasara“, „Ruduo“).

Laistymas. Vasaros metu, per sausras, gervuogių krūmelius būtina laistyti, ypač žydint bei mezgantis uogom.

Mulčiavimas. Krūmo podirvį patartina mulčiuoti, taip mažiau augs piktžolių bei išsilaikys drėgmė.

Genėjimas. Kad stiebai geriau subręstų ir išaugintų stipresnius šoninius ūglius, pirmamečių stiebų viršūnes rugpjūtį reikia nugnybti iki paskutinio stipraus pumpuro. Pavasarį šoniniai ūgliai patrumpinami. Rudenį sveiki, stipresni, geriau išsivystę 4-6 stiebai paliekami kitų metų uogų derliui, derėjusius stiebus, nuskynus uogas, kai pradeda džiūti, reikia išpjauti.

Uždengimas žiemai. Žiemą, jei labai šaltą ir nėra sniego, likę žiemoti gervuogių stiebai prilenkiami prie žemės ir apdengiami eglišakėmis.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Gervuogės atsparios ligoms ir kenkėjams, todėl neprireikia cheminių apsaugos priemonių, galima auginti ekologiškai.