Lietuvoje geltonžiedės sedulos auginamos jau gerą šimtmetį, aptinkamos senuosiuose dvarų ir miestų parkuose, botanikos soduose, sodybose.

   Geltonžiedės sedulos žavi ankstyvu žydėjimu, vešlia lapija, kuri rudeniop raudonuoja nuo gausybės vertingų vaisių. Vaisiai valgomi švieži (skanesni būna po šalnų) ir perdirbti. Nuskintus vaisius galima šaldyti, vėsioje patalpoje apibarstyti cukrumi išsilaiko keletą mėnesių. Iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kompotai, džemai, sirupai, gaminamas vynas, trauktinės, užpiltinės, nealkoholiniai gėrimai. Paskrudintos ir sumaltos sėklos vartojamos kaip kavos pakaitalas.

   Geltonžiedžių sedulų krūmai ne tik džiugina vertingais vaisiais, bet yra ir dekoratyvūs bei medingi, vertingi ankstyvam medunešiui.

   Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkiai augalai ir dera tik augdamos grupėse netoli viena kitos.

Krūmas: geltonžiedė sedula Lietuvos klimato sąlygomis dažniausiai užauga kaip  3-4 m krūmas. Laja plati, simetriška, pusrutulio formos. Auga palyginti lėtai, tačiau gyvena iki 200 metų.

Žiedai: ryškiai geltoni, kvapūs, nedideli, 5-7 mm skersmens, po 15-30 susitelkę į trumpakočius, iki 2 cm skersmens skėtiškus žiedynus. Žydi anksti pavasarį, prieš sulapojant, balandžio – gegužės mėn. Pasitaikančios pavasarinės šalnos žalos nepadaro, nes žydi dažniausiai dar prieš šalnas, be to, žiedai skleidžiasi ne vienu metu ir labai gausiai. Žydi 15-20 dienų. Žiedus noriai lanko bitės.

Derėjimas ir apdulkinimas: pirmieji kaulavaisiai subręsta 3-4 metais po sedulų pasodinimo. Suaugęs 12-15 metų krūmas duoda net iki 50 kg uogų derlių. Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkiai augalai, todėl, norint sulaukti derliaus, būtina pasodinti mažiausiai 2 sodinukus netoli vienas kito.

Vaisiai: valgomi, gražūs ir skanūs, pailgi, iki 3 cm ilgio ir 1,5 cm skersmens, kaulavaisiai. Spalva dažniausiai tamsiai vyšninė, tačiau pasitaiko ir rožinių ar geltonų. Minkštimas dažantis, sultingas, saldžiarūgštis, pikantiško sutraukiančio skonio. Viduje yra labai kietas, apie 1,5 cm ilgio kauliukas, sudarantis apie 15-20 proc. vaisiaus masės. Vaisiai puikiai tinka perdirbimui.

Vaisių skynimo/laikymo laikas: sunoksta rugpjūčio – rugsėjo mėn., ne vienu metu, todėl renkami per 2-3 kartus. Skinami rankomis sausu oru. Šaldytuvuose vaisiai išsilaiko 2-3 savaites. Apibarstyti cukrumi, laikant vėsiai, gali išbūti keletą mėnesių.

Atsparumas: labai atsparios šalčiui, pakelia net iki -32⁰C šalčio speigus. Geltonžiedės sedulos atsparios ligoms ir kenkėjams, todėl jas galima auginti ekologiškai.

Vieta. Geltonžiedės sedulos geriausiai auga ir dera saulėtose vietose. Daliniame pavėsyje derlius būna menkesnis. Dirvai nereiklios, gerai auga vidutinio derlingumo, drėgnokuose, pralaidžiose orui ir drėgmei, priemolio dirvose. Tačiau gausiai dera tik augdami kalkingoje dirvoje, rūgščias dirvas būtina nukalkinti. Prastai auga dažnai užliejamose vietose, netoleruoja druskingos dirvos, tačiau atsparios užterštam miestų orui.

Sodinimas. Į nuolatinę vietą geltonžiedės sedulos sodinamos rudenį arba anksti pavasarį, tokiame pačiame gylyje, kokiame augo medelyne. Duobės ruošiamos 40-50 cm gylio ir 50-80 cm skersmens, užpildomos komposto ir viršutinio grunto sluoksnio mišiniu, praturtintu kalkingomis medžiagomis. Duobes geriau pasiruošti iš anksto. Sode medeliai sodinami kas 3-4 m, o gyvatvorėse – kas 2 m.

Laistymas ir mulčiavimas. Viršutiniame dirvos sluoksnyje turi pakakti drėgmės ir maisto medžiagų, todėl, jei vyrauja sausros, dažnai laistoma. Jei augalui trūksta drėgmės, sumažėja vaisių sultingumas.

Drėgmę palaikyti padeda mulčiavimas. Mulčiuojama smulkintomis medienos skiedromis arba nerūgščiomis durpėmis.

Tręšimas. Vegetacijos metu tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis, o rudenį - organinėmis trąšomis (perpuvusiu mėšlu ar kompostu).

Formavimas bei genėjimas. Mūsų klimato sąlygomis geltonžiedes sedulas patartina auginti kaip krūmus, vainiką pradedant formuoti 30-50 cm aukštyje. Formuojamos 5-7 skeletinės šakos, vienodais atstumais  išaugusios iš pagrindinio liemens. Specialiai genėti, trumpinti šakų seduloms nereikia. Pašalinamos tik vainiką tankinančios,  tarpusavyje susipynusios, mechaniškai pažeistos, apdžiuvusios šakos ir iš žemės išaugusios atžalos.

Ligos ir kenkėjai. Kadangi geltonžiedės sedulos atsparios ligoms ir kenkėjams, jas galima auginti ekologiškai, nenaudojant chemijos.

Drėgnomis vasaromis, jei augalai gausiai tręšiami, gali pasireikšti antraktozė ir bakteriozė – ant pažeistų lapų atsiranda juodų nekrotinių dėmių, šakelės apmiršta.

Jaunus vaismedžius žiemą reikia apsaugoti nuo kiškių.