Vaiskrūmiai ir uogakrūmiai » Avietės
Kaina: - EUR
Kiekis

Manoma, kad Lietuvoje avietės pradėtos kultivuoti ne vėliau kaip XVII a. Tai viena vertingiausių uoginių kultūrų, viliojanti savo skoniu bei aromatu. Ypač vertinamos avietės dėl dietinių ir vaistinių savybių, kurios išlieka ir konservuotuose produktuose. Avietės populiarios ir dėl to, kad pradeda greičiau derėti už kitus uogakrūmius, be to, jos žydi vėlai, todėl retai nukenčia nuo šalnų. Avietės – medingas augalas, noriai lankomas bičių. Aviečių uogos vartojamos šviežios, šaldytos, džiovintos, konservuotos. Iš jų gaminamos sultys, sirupai, įvairūs gėrimai, kompotai, uogienės, džemai. Jas labai tinka maišyti su kitomis uogomis, nes avietės suteikia konservams specifinį aromatą ir skonį.

Avietės – daugiametis krūmas. Tačiau iš tikrųjų daugiametė yra tik požeminė dalis, susidedanti iš šakniastiebio ir papildomų šaknų. Antžeminę dalį sudaro pirmamečiai ir antramečiai stiebai. Soduose auginamos kultūrinės avietės skirstomos į vasarines ir remontantines, t.y. duodančias kelis derlius.

Vasarinės avietės pirmaisiais metais intensyviai augina atžalas ir stiebus. Jei gera agrotechnika, kai kurių veislių stiebai gali išaugti iki 2-2,5 m aukščio. Antraisiais metais stiebai nebeauga. Iš šoninių pumpurų formuojasi vaisinės šakelės, kurios žydi ir dera. Subrendus uogoms, stiebai pradeda džiūti, o iš apačios želia ūgliai – būsimieji pakaitiniai stiebai. Todėl, nuskynus vasarinių aviečių derlių, vasaros pabaigoje reikia išgenėti jų krūmus: ties dirvos paviršiumi nupjauti derėjusius stiebus, nepaliekant stuobrelių. Išpjauti senus stiebus reikia neatidėliojant, nes labiau apšviesti vienmečiai stiebai geriau pasirengia žiemoti. Jei antramečiai stiebai neišpjaunami, avietynas su senais kelmeliais trumpiau dera. Kadangi pakaitinių stiebų avietės išaugina daug, todėl silpnuosius, ligotus ar mechaniškai pažeistus taip pat reikia išpjauti 5-7 cm gylyje po žeme. Auginant avietes siauromis juostomis, išilginiame metre paliekama 10-15 stiprių stiebų. Geras kitų metų vasarinių aviečių derlius priklauso nuo sėkmingai peržiemojusių krūmelių. Jei žiema snieginga, avietėms nėra grėsmės, tačiau ankstyvi šalčiai ar pavasarinės šalnos ištirpus sniegui gali padaryti daug žalos avietėms. Patartina avietes prilenkti prie žemės ir apdengti. Svarbu pavasarį laiku nuimti uždangalą, kad nesušustų aviečių pumpurai. Styrantiems stiebams gresia ir išdžiūvimas, jei besniegiu vėjuotu metu spustels šaltukas - stiebai praras daug drėgmės ir pumpurai žus.

Remontantinės avietės dera jau pirmais metais. Tokių aviečių pumpurai, susidarę viršutinėje stiebo dalyje, tais pačiais metais išaugina vaisines šakutes, kurios žydi ir dera rugsėjo – spalio mėnesiais. Atiderėjusios viršūnės nudžiūsta kaip ir dvimečiai stiebai, o apatinė, neišsišakojusi, dalis dera kaip ir paprastai aviečių – sekančiais metais. Taip avietės dera du kartus per metus. Tačiau norint gauti gausesnį derlių, stiebus rekomenduojama genėti vėlai rudenį arba žiemą, nušienaujant juos iki pat žemės paviršiaus. Tokius avietynus lengviau prižiūrėti. Pavasarį, prasidėjus vegetacijai, atžėlus ūgliams, viename išilginiame metre paliekama po 10-12 stiebų. Taip sutvarkytos avietės ypač gausiai dera vasaros pabaigoje ir visą rudenį, kai jau nuderėjusios vasarinės avietės ir kitos uogos. Remontantinių aviečių uogos pradeda bręsti rudenį, kai jau nėra įprastinių aviečių kenkėjų (paprastųjų avietinukų, avietinių žiedgraužių), ligų sukėlėjų, todėl nebūna sukirmijusios ir jų nereikia purkšti chemikalais. Šias avietes galima auginti ekologiškai.