Anksčiau lietuviai iš spanguolių gamindavo daug kasdieninių ir šventinių valgių. Visa bėda, kad nusausinus daugelį mažų ir didesnių pelkių, spanguolynai nuskurdo, o neretas ir visai sunyko. Tad norint turėti šių vertingų uogų, būtų naudinga jų lysvę pasisodinti šalia namų.

Stambiauogės spanguolės stiebai storesni ir tvirtesni, negu pas mus natūraliai miškuose augančių spanguolių rūšių. Jie būna dvejopi: šliaužiantieji ir statūs. Šliaužiantieji stiebai pasirodo jau pirmaisiais auginimo metais iš viršūnių ir lapų pažastyse esančių pumpurų. Jie sparčiai auga – per metus priauga nuo 20 iki 80 cm, greitai įsišaknija ir padengia ploto paviršių. Statūs stiebai išauga iš šliaužiančiųjų ūglių lapų pažastinių pumpurų. Jų viršūnėse antroje vasaros pusėje formuojasi žiediniai pumpurai, iš kurių gegužės mėnesį išauga jauni ūgliai su 6-15 žiedų, sukrautų į kekes. Vaisius – stambi, iki 25 mm skersmens, raudona uoga.