SAUSMEDŽIŲ AUGINIMAS IR PRIEŽIŪRA

Vieta. Sausmedžiai dirvožemiui nėra reiklūs, jie gali augti priesmėlio, priemolio ar molingame dirvožemyje, svarbu, kad jis būtų humusingas ir neužmirkstantis. Dirvos rūgštumas taip pat didesnės įtakos neturi. Tinka neutralūs silpnai rūgštiniai ir silpnai šarminiai, neaugs tik rūgščiame durpžemyje. Pakenčia ir nedidelį pavėsį, tačiau geriau dera ir vaisius anksčiau prinokina saulėtoje vietoje. Šalčiams ištvermingi, net ir besniegėmis žiemomis neuždengti neapšąla. Sausmedžiams labiau kenksmingi dideli temperatūrų svyravimai žiemą, kai „minusą“ keičia „pliusas“ ir atvirkščiai. Po ilgėliau trukusio šalčio jie atšilimą supranta, kaip pavasarį ir pradeda sprogti. Užėję nauji šalčiai sprogstantiems krūmams gali padaryti daug žalos.

Sodinimas. Į nuolatinę vietą sausmedžius patartina sodinti rudenį, tuomet iki žiemos augalai spėja prigyti. Pavasarį tai daryti nepatartina, nes sausmedžio pumpurai labai anksti išsprogsta, augalas labiau pažeidžiamas, lėčiau prigyja. Tačiau, jei augalas užaugintas vazone, gali būti sodinamas visą sezoną. Jei dirva derlinga, sodinama iškasus reikiamo dydžio duobę – atsižvelgiant į šaknyno dydį. Jei dirva prasta, patartina duobes ruošti iš anksto – į 40 cm gylio ir 50-60 cm pločio duobę pilama perpuvusio mėšlo arba komposto, sumaišyto su viršutiniu dirvos sluoksniu. Galima įmaišyti ir mineralinių azoto, fosforo ir kalio trąšų. Sodinama tokiame pat gylyje, kaip augo medelyne, gausiai palaistoma ir mulčiuojama organinėmis medžiagomis. Gero derliaus galima sulaukti, tik pasodinus ne mažiau kaip 2-3 skirtingų veislių krūmelius: jie gerai apsidulkins ir gausiai derės kasmet, kadangi sausmedžiai yra kryžmadulkiai augalai. Sodinama tarp augalų paliekant 1-1,5 m atstumus. Krūmas dera 20-30 metų. Nuo suaugusio krūmo kasmet vidutiniškai prirenkama po 1-6 kg uogų.

Tolimesnė priežiūra. Sausmedžių priežiūra yra tokia pati, kaip ir kitų uogakrūmių: naikinamos piktžolės, purenami tarpueiliai, kas 2-3 metai patręšiama. Sausomis vasaromis sausmedžius būtina laistyti, kadangi šių augalų šaknys auga dirvos paviršiuje ir gana greitai apdžiūsta, o jei taip nutinka, vaiskrūmiai užaugins smulkesnes bei dažniau apkartusias uogas. Pirmus 3-5 metus krūmų genėti nebūtina, vėliau, kas 2-3 metai retinami sutankėję stiebai, šalinamos senos, apdžiuvusios, krūmą tankinančios, aplūžusios šakos. Praėjusių metų, t.y. vienmečių šakelių trumpinti nereiktų, nes ant jų formuojasi žiedai. Patrumpinus šakeles, gerokai sumažės uogų derlius. Kartais sausmedžiams žalos padaro ir paukščiai nulesdami pumpurus ar nokstančias uogas. Todėl, baigiant nokti uogoms, krūmus derėtų dengti tinklu nuo paukščių, nes atskridus varnėnų būriui, uogų neliks per kelias minutes. Sausmedžių ūglius žiemą graužia kiškiai, todėl krūmus reikia saugoti ir nuo jų.

Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Sausmedžiai paprastai atsparūs ligoms ir kenkėjams, todėl cheminių apsaugos priemonių dažniausiai neprireikia. Tačiau, jei sausmedžiai auginami nepalankiomis sąlygomis, augalai pamažu silpsta ir suserga. Tad savo augalus reikia stebėti ir, esant reikalui, imtis priemonių.