JOŠTA

Jošta – tarprūšinis juodųjų serbentų ir agrastų hibridas. Šis hibridas daug augesnis už juoduosius serbentus ir agrastus. Jau antrais metais šakos pasiekia 1,5 m aukštį. Per vegetaciją augalas išleidžia daug vienmečių ūglių, todėl visus silpnesnius būtina išgenėti. Skirtingai nuo agrastų, ūgliai neturi spyglių. Uogos beveik juodos, du tris kartus stambesnės už juoduosius serbentus.

Krūmas: stiprus ir vešlus, užauga iki 2 m aukščio, plačiai išsišakoja į šalis.

Derėjimas: uogos visiškai sunoksta liepos pabaigoje, ilgai nenukrenta nuo kero. Tai derlingas hibridas, duodantis nuo kero 5-8 kg uogų.

Uogos: tamsios, su violetiniu atspalviu, didesnės už juodųjų serbentų, tačiau truputį mažesnes už agrastų, apvalios, standžia odele. Jos saldžiarūgštės, su muskatų prieskoniu, švelnesnio skonio, nei juodieji serbentai. Auga nedidelėmis kekėmis. Uogos vitaminų šaltinis. Vartojamos šviežios ir šaldytos. Iš pusiau prinokusių uogų, kai skonis daugiau panašus į agrastų, verdamos uogienės, iš prinokusių – spaudžiamos sultys, gaminamas vynas, džemai ir kompotai.

Atsparumas: krūmas atsparus miltligei bei serbentinei erkutei.

Auginimas. Sodinami pavasarį arba rudenį. Žemė paruošiama taip pat, kaip juodiesiems serbentams. Sodinant į duobę nebūtina pridėti komposto ar perpuvusio mėšlo (išskyrus jei labai prasta žemė), geriau prigijusius augalus pavasarį patręšti ilgalaikėmis kompleksinėmis trąšomis ir prieš žiemą, žemei pašalus, apdėti perpuvusiu mėšlu arba užpilti 5-7 cm durpių sluoksniu. Sodinant keletą joštų krūmų, tarp augalų paliekamas 1,5 m tarpas. Dėl kryžmadulkos joštos gali augti šalia agrastų ir juodųjų serbentų, tuomet gausiau derės. Augimo metu ravimos piktžolės, purenama žemė, laistoma, mulčiuojama. Joštų krūmai kasmet pavasarį genimi, trumpinamos ne vietoje augančios, mechaniškai pažeistos šakos. Jų krūmai turi augti tankesni ir formuojami taip, kad kasmet turėtų stiprių, įvairaus amžiaus, gerai išsivysčiusių stiebų. Dera trimečiai stiebai. Kas keletą metų genima stipriau: išpjaunamos 7-8 metų šakos.