|
Aktinidijos Lietuvos soduose auginamos jau nuo praėjusio šimtmečio pradžios, tačiau, atsižvelgiant į jos nereiklumą, dekoratyvumą ir uogų naudingąsias savybes, galėtų būti plačiau naudojamos, siekiant papildyti Lietuvoje auginamų uoginių augalų asortimentą. Aktinidijos uogos labai skanios šviežios, iš jų verdama uogienė, kompotas, kisielius, spaudžiamos sultys, daromi įdarai saldainiams, šaldomos, tai labai geras dietinis produktas ir žaliava aukštos kokybės vynams gaminti. Be to, jų uogose gausu vertingų cheminių junginių, kurie padeda stiprinti žmogaus organizmą. Aktinidija ne tik augina sveikas ir skanias uogas, bet ir yra dekoratyvi liana, kuria galima apželdinti pavėsinę, tvorą, sieną, seną medį. Smailialapių aktinidijų uogos. Stambios, cilindriškos, kartais rutuliškos, žalsvai geltonos spalvos, kartais su raudoniu, apie 2,5 cm ilgio ir 1,5 cm pločio. Jų skonis panašus į kivių, tik išorė neplaukuota. Kultūrinių veislių uogos sveria 4-6 g. Prisirpusios būna kvapios, aromatas panašus į ananasų, labai saldžios, uogos skoniu ir derlingumu pranoksta margalapes aktinidijas. Tai puikus desertas. Prinokusios uogos nenubyra, todėl lengva sudoroti derlių. Jos pradeda nokti rugsėjo antroje pusėje, bei sunoksta ne vienu metu, todėl nuolat galima skinti šviežias uogas iki pat stipresnių šalnų rudenį. Nuskintas nesunokusias uogas galima išlaikyti vėsioje patalpoje ilgiau nei mėnesį. plačiau |
|
 |
Derlingumas: kilusi iš Japonijos, derlinga, savidulkė (nereikalaujanti kito augalo apdulkinimui) aktinidijų veislė.
Vaisiai: ovalios formos vidutinio dydžio - 2,5 cm ilgio ir 1 cm pločio, žalios spalvos su raudoniu, labai skanūs, saldūs, sultingi, aromatingi. Jie skanūs valgyti švieži bei tinka perdirbimui, džiovinimui.
Derėjimas: dera trečiais metais po pasodinimo. Galima auginti vieną augalą, tačiau norint sulaukti itin gausaus derliaus, patartina šalia pasodinti ir vyrišką augalą. Vaisiai sunoksta rugsėjo viduryje.
Atsparumas: veislė atspari ligoms ir kenkėjams. Suaugę krūmai ištveria -30 oC šalčius.
Sodinimas: mėgsta apyrūgštį, turtingą maistinėmis medžiagomis, lengvo ar vidutinio priemolio, drėgmę išlaikantį, tačiau gerai drenuotą dirvožemį. Tinka saulėta ar pusiau užpavėsinta vieta. Augimo metu augalai truputį apgenimi, kad greičiau prinoktų vaisiai ir geriau sumedėtų ūgliai. Kadangi tai vijoklinis augalas, būtina įrengti atramas. plačiau |
 |
Derlingumas: sparčiai auganti ir labai derlinga veislė, derėjimui reikalingas vyriškas augalas. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Suaugęs krūmas duoda iki 30 kg vaisių.
Vaisiai: vaisiai apie 3,5 cm ilgio ir vidutiniškai sveria 7-12 g. Odelė plona, žalios spalvos su išsiliejusiu raudoniu. Pasižymi saldžiu, su vos juntama švelnia rūgštele skoniu, aromatingi, pasižymi aukšta kokybe, turi daug vitamino C.
Derėjimas: vaisiai pradeda nokti rugsėjo pabaigoje ir skinami iki šalnų.
Atsparumas: atspari ligoms ir kenkėjams, suaugęs krūmas ištveria -29 - - 32 °C šalčius.
Sodinimas: mėgsta apyrūgštį, turtingą maistinėmis medžiagomis, lengvo ar vidutinio priemolio, drėgmę išlaikantį, tačiau gerai drenuotą dirvožemį. Tinka saulėta ar pusiau užpavėsinta vieta. Augimo metu augalai truputį apgenimi, kad greičiau prinoktų vaisiai ir geriau sumedėtų ūgliai. plačiau |
 |
Derlingumas: labai derlinga veislė, derėjimui reikalingas vyriškas augalas. Derėti pradeda 2-3 metais po pasodinimo.
Vaisiai: 3-4 cm ilgio, apie 3 cm pločio, vidutiniškai sveria 7-12 g, truputį suplotos rutuliškos formos. Odelė žalia, padengta išsiliejusiu rusvu raudoniu. Vaisiai labai skanūs, saldžiarūgščio skonio, su juntamu medaus aromatu. Turi daug vitamino C.
Derėjimas: vaisiai sunoksta spalio mėn.
Atsparumas: atspari ligoms, beveik nepuola kenkėjai, labai atspari šalčiui (nebijo rudeninių ir žiemos šalčių, tačiau pavasarį jauni ūgliai gali apšalti).
Sodinimas: mėgsta apyrūgštį, turtingą maistinėmis medžiagomis, lengvo ar vidutinio priemolio, drėgmę išlaikantį, tačiau gerai drenuotą dirvožemį. Tinka saulėta ar pusiau užpavėsinta vieta. Augimo metu augalai truputį apgenimi, kad greičiau prinoktų vaisiai ir geriau sumedėtų ūgliai. plačiau |
 |
Derlingumas: derlinga veislė, derėjimui reikalingas vyriškas augalas. Vienas krūmas subrandina iki 400 vaisių. Derėti pradeda 2-3 metais po pasodinimo.
|
 |
Vyriškas aktinidijos augalas reikalingas moteriškiems aktinidijų augalams apdulkinti. 1 vyriško augalo vidutiniškai užtenka 5 moteriškiems aktinidijų augalams apdulkinti. Augalas labai atsparus šalčiams, tik pirmus kelis metus būtina saugoti nuo kačių. plačiau |
|
Vieta. Aktinidijos geriausiai auga vandeniui ir orui laidžiame, gana drėgname, bet neužmirkusiame, puriame dirvožemyje, kuriame gausu humuso. Tinka lengvi ir vidutinio lengvumo priemoliai su derlingu viršutiniu sluoksniu. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos labiau kenčia nuo drėgmės trūkumo. Aktinidijoms labiau tinka silpnai rūgštūs arba neutralūs dirvožemiai, kalkingose dirvose augalai auga blogai. Joms puikiai tinka saulėtos šiltos vietos, apsaugotos nuo vėjų, nors puikiai dera ir daliniame pavėsyje. Sodinimas. Sodinti aktinidijas galima tiek pavasarį, tiek rudenį, tik pavasarį reiktų sodinti kuo anksčiau, nes jų vegetacija prasideda gana anksti. Augalai, užauginti vazonuose, gali būti sodinami viso sezono metu. Aktinidijoms sodinti iškasamos 50 cm pločio ir 70 cm gylio duobės. Jei dirva sunkesnė, į duobės dugną pripilama 10 cm skaldos ar žvyro. Mišinys duobei užpildyti, ruošiamas iš derlingos žemės, komposto, rupaus smėlio, galima pridėti ir medžio pelenų. Kadangi aktinidijos dvinamiai augalai, kad derėtų, būtina sodinti moterišką ir vyrišką augalą. Paprastai 5-6 moteriškiems augalams užtenka vieno vyriško augalo. Privačiuose sodybose ar soduose aktinidijos sodinamos atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas augalas bus labai vešlus, todėl reikia sodinti bent jau 3 m atstumais. Jei reikia apželdinti sieną ar pavėsinę, augalai sodinami gerokai tankiau – 1,5 – 2 m atstumais. Kadangi aktinidijos – sumedėję laipiojantys augalai, jos auginamos ant atramų, kad sparčiai augantys augalai išlaikytų šakų ir uogų derliaus svorį. Augalai pradeda derėti 3-5 metais po pasodinimo. Priežiūra. Aktinidijas prižiūrėti ir auginti nėra sudėtinga, nes jos gana atsparios žiemą, neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai, todėl šie augalai tinkami ekologiniai sodininkystei, nes visai nesudėtinga užauginti be pesticidų. Apsauga nuo kačių. Tačiau reikia nepamiršti, kad pirmus 2-3 metus po pasodinimo, aktinidijų krūmelius būtina apsaugoti nuo kačių, kurias vilioja aktinidijų šaknų ir ūglių išskiriamas kvapas, primenantis valerijoną, todėl jauniems augalams katės gali pridaryti daug žalos. Jaunus augalus reiktų aptverti vielos tinklu ar mulčiuoti juoda plėvele. Laistymas. Aktinidijų krūmeliai, dėl paviršinės šaknų sistemos, labai jautrūs drėgmės trūkumui tiek dirvoje, tiek ore, todėl nereiktų jų sodinti atvirose vietose, kuriose pučia smarkūs, sausrą nešantys vėjai. Ilgos sausros labai kenkia aktinidijoms. Tuomet jas reikia gausiai laistyti, o lapus kartas nuo karto apipurkšti vandeniu, nes augalai net vasaros viduryje gali pradėti mesti lapus, o jei po ilgesnio laiko gauna drėgmės, ima sprogdinti naujus pumpurus. Mulčiavimas. Kad aktinidijų krūmelių podirvis mažiau garintu drėgmės, mažiau augtų piktžolės, augalai mulčiuojami nupjauta žole, perpuvusiu mėšlu, šiaudais, smulkinta medžio žieve, durpėmis, dengiami agroplėvele. Tręšimas. Aktinidijos sunaudoja daug azoto ir kalio, todėl, atsižvelgiant į augalų būklę, atitinkamos trąšos įterpiamos į dirvožemį kelis kartus per sezoną. Tačiau svarbu nepertręšti azotu – jis skatina ūglių augimą ir jie prieš žiemą nebesumedėja. Geriausia pasirinkti specialiai vijokliniams augalams skirtas trąšas. Genėjimas. Aktinidijos genimos du kartus per metus – žiemą, ramybės metu ir vasarą. Genėti galima pradėti lapams nukritus ir tęsti iki vasario mėnesio. Svarbu, kad žaizdos iki vegetacijos atsinaujinimo spėtų apdžiūti ir pavasarį „neverktų“. Aktinidijos dera tik ant vienmečių ūglių, todėl šalinamos senos, susiraizgiusios, pažeistos, pašalusios šakos, o derančios – trumpinamos. Žiemą genėjimo metu šalinamos visos vyresnės, negu trejų metų šakos, o dvimečių ir trimečių šakų pašalinama apie 70 proc. Paliekamos šakos turi būti tolygiai pasiskirsčiusios, kad ateinančių metų uogų derlius ant augalo irgi būtų tolygiai išsidėstęs. Vėliau krūmas kasmet genimas, stiprius ūglius trumpinant žiemą, o jaunus nugnybiant vasarą, birželio – liepos mėn. Apsauga žiemą. Smailialapės aktinidijos šalčiui yra jautresnės už margalapes, tačiau vyresni negu trejų metų augalai žiemoja neblogai, ištveria -28 - -30 °C speigus. Todėl pirmus metus po pasodinimo, žiemai aktinidijas reiktų pridengti eglišakėmis ar agroplėvele. Tai daroma po pirmųjų šalnų, pašalus iki -5 °C. |
|
