Smailialapių aktinidijų auginimas

Vieta. Aktinidijos geriausiai auga vandeniui ir orui laidžiame, gana drėgname, bet neužmirkusiame, puriame dirvožemyje, kuriame gausu humuso. Tinka lengvi ir vidutinio lengvumo priemoliai su derlingu viršutiniu sluoksniu. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos labiau kenčia nuo drėgmės trūkumo. Aktinidijoms labiau tinka silpnai rūgštūs arba neutralūs dirvožemiai, kalkingose dirvose augalai auga blogai. Joms puikiai tinka saulėtos šiltos vietos, apsaugotos nuo vėjų, nors puikiai dera ir daliniame pavėsyje.

Sodinimas. Sodinti aktinidijas galima tiek pavasarį, tiek rudenį, tik pavasarį reiktų sodinti kuo anksčiau, nes jų vegetacija prasideda gana anksti. Augalai, užauginti vazonuose, gali būti sodinami viso sezono metu. Aktinidijoms sodinti iškasamos 50 cm pločio ir 70 cm gylio duobės. Jei dirva sunkesnė, į duobės dugną pripilama 10 cm skaldos ar žvyro. Mišinys duobei užpildyti, ruošiamas iš derlingos žemės, komposto, rupaus smėlio, galima pridėti ir medžio pelenų. Kadangi aktinidijos dvinamiai augalai, kad derėtų, būtina sodinti moterišką ir vyrišką augalą. Paprastai 5-6 moteriškiems augalams užtenka vieno vyriško augalo. Privačiuose sodybose ar soduose aktinidijos sodinamos atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas augalas bus labai vešlus, todėl reikia sodinti bent jau 3 m atstumais. Jei reikia apželdinti sieną ar pavėsinę, augalai sodinami gerokai tankiau – 1,5 – 2 m atstumais. Kadangi aktinidijos – sumedėję laipiojantys augalai, jos auginamos ant atramų, kad sparčiai augantys augalai išlaikytų šakų ir uogų derliaus svorį. Augalai pradeda derėti 3-5 metais po pasodinimo.

Priežiūra. Aktinidijas prižiūrėti ir auginti nėra sudėtinga, nes jos gana atsparios žiemą, neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai, todėl šie augalai tinkami ekologiniai sodininkystei, nes visai nesudėtinga užauginti be pesticidų.

Apsauga nuo kačių. Tačiau reikia nepamiršti, kad pirmus 2-3 metus po pasodinimo, aktinidijų krūmelius būtina apsaugoti nuo kačių, kurias vilioja aktinidijų šaknų ir ūglių išskiriamas kvapas, primenantis valerijoną, todėl jauniems augalams katės gali pridaryti daug žalos. Jaunus augalus reiktų aptverti vielos tinklu ar mulčiuoti juoda plėvele.

Laistymas. Aktinidijų krūmeliai, dėl paviršinės šaknų sistemos, labai jautrūs drėgmės trūkumui tiek dirvoje, tiek ore, todėl nereiktų jų sodinti atvirose vietose, kuriose pučia smarkūs, sausrą nešantys vėjai. Ilgos sausros labai kenkia aktinidijoms. Tuomet jas reikia gausiai laistyti, o lapus kartas nuo karto apipurkšti vandeniu, nes augalai net vasaros viduryje gali pradėti mesti lapus, o jei po ilgesnio laiko gauna drėgmės, ima sprogdinti naujus pumpurus.

Mulčiavimas. Kad aktinidijų krūmelių podirvis mažiau garintu drėgmės, mažiau augtų piktžolės, augalai mulčiuojami nupjauta žole, perpuvusiu mėšlu, šiaudais, smulkinta medžio žieve, durpėmis, dengiami agroplėvele.

Tręšimas. Aktinidijos sunaudoja daug azoto ir kalio, todėl, atsižvelgiant į augalų būklę, atitinkamos trąšos įterpiamos į dirvožemį kelis kartus per sezoną. Tačiau svarbu nepertręšti azotu – jis skatina ūglių augimą ir jie prieš žiemą nebesumedėja. Geriausia pasirinkti specialiai vijokliniams augalams skirtas trąšas.

Genėjimas. Aktinidijos genimos du kartus per metus – žiemą, ramybės metu ir vasarą. Genėti galima pradėti lapams nukritus ir tęsti iki vasario mėnesio. Svarbu, kad žaizdos iki vegetacijos atsinaujinimo spėtų apdžiūti ir pavasarį „neverktų“. Aktinidijos dera tik ant vienmečių ūglių, todėl šalinamos senos, susiraizgiusios, pažeistos, pašalusios šakos, o derančios – trumpinamos. Žiemą genėjimo metu šalinamos visos vyresnės, negu trejų metų šakos, o dvimečių ir trimečių šakų pašalinama apie 70 proc. Paliekamos šakos turi būti tolygiai pasiskirsčiusios, kad ateinančių metų uogų derlius ant augalo irgi būtų tolygiai išsidėstęs. Vėliau krūmas kasmet genimas, stiprius ūglius trumpinant žiemą, o jaunus nugnybiant vasarą, birželio – liepos mėn.

Apsauga žiemą. Smailialapės aktinidijos šalčiui yra jautresnės už margalapes, tačiau vyresni negu trejų metų augalai žiemoja neblogai, ištveria -28 - -30 °C speigus. Todėl pirmus metus po pasodinimo, žiemai aktinidijas reiktų pridengti eglišakėmis ar agroplėvele. Tai daroma po pirmųjų šalnų, pašalus iki -5 °C.