|
Margalapės aktinidijos – tai krūmai arba lijanos 5-7 m ilgio, plonais, iki 2-5 cm skersmens stiebais. Jos yra atspariausios šalčiui, lyginant su kitomis aktinidijų rūšimis, pakenčiančios didesnį nei -30 oC šaltį. Lietuvoje margalapės aktinidijos pradėtos auginti dar šio šimtmečio pradžioje, tačiau išplito gerokai vėliau. Dėl rudų stiebų ir rudų lapijos plaukelių jos kartais dar vadinamos rudosiomis. Aktinidijų šaknys labai išsikeroja ir leidžia daug smulkių šaknelių, jos išsidėsto plačiai, tačiau negiliai – ariamajame dirvos sluoksnyje nuo kelių iki 25-30 cm gylio, todėl itin jautriai reaguoja į drėgmės trūkumą. Ūgliai raudonai rudi, ploniausi iš visų aktinidijų rūšių. Jie apie atramas vyniojasi prieš laikrodžio rodyklę. Lapai pražanginiai, 10-12 cm ilgio ir 5-7 cm pločio, kiaušiniškai elipsiški, matiniai. Margalapės aktinidijos tokį vardą pelnė, nes dalis jų lapų būna margi, trijų spalvų – žalios, baltos ir rožinės. Labiau marguoja vyriškieji ir saulėtoje vietoje augantys aktinidijų krūmai. Dažniausiai margalapės aktinidijos yra dvinamiai augalai (reikalauja kito augalo apdulkinimo), tačiau esama ir savidulkių veiskių. Žiedai balti, kvapūs, primenantys pakalnučių kvapą. Margalapių aktinidijų uogos. Priklausomai nuo veislės, margalapių aktinidijų uogos būna 2-4 cm ilgio ir 1,5-2 cm skersmens, šviesiai žalios, benokdamos tamsėja, paviršius glotnus, išilgai dryžuotas šviesiomis juostelėmis. Forma – plokščias ovalas, kai kurių veislių plonėjančiu galu, taurelė ir kartais viršūnėlė įdubusi. Uogų odelė plona, minkštimas saldžiarūgštis, žalias, su 60-80 smulkių sėklų, tolygiai išsidėsčiusių visame tūryje, todėl valgant jų nesijaučia. Uogos sunoksta ne vienu metu, sunokusios byra, todėl nuskinti reikia visas iš karto, sunokus pirmosioms. Nesunokusios uogos būna kietos ir transportabilios, nuo jų lengviau pašalinti piestelių ir taurėlapių likučius, jei reikia nuplauti. Po trijų dienų, nuskintos uogos sunoksta ir suminkštėja, tuomet jos būna skanios valgyti, arba jas galima perdirbti. Perdirbti galima ir nesunokusias uogas, tuomet juose išlieka daugiau vitamino C, tačiau nesunokusios uogos būna mažiau kvapios ir prastesnio skonio. Uogų galima ir neskinti, o patiesus švarią plėvelę laukti, kol pačios nukris ar nupurtyti. Nuo plėvelės uogas derėtų susirinkti kas kelios dienos. Sunokusių uogų skonis labai panašus į kivių. Dera ant antrametės medienos išaugę pirmamečiai ūgliai. Margalapių aktinidijų uogos sunoksta praėjus maždaug 60 dienų po žydėjimo, liepos antroje pusėje – rugsėjo viduryje. Vienas krūmas išaugina kelis kilogramus uogų. plačiau |
|
 |
MARGALAPĖ AKTINIDIJA - tai ne tik vaisinis, vaistinis, duodantis skanius vitaminingus vaisius, bet ir dekoratyvus vijoklis, kuris gegužės mėnesį pasipuošia trispalve lapų mozaika bei džiugina kvapniais, pakalnučių kvapą primenančiais žiedais. Pasibaigus žydėjimui lapų margumas palaipsniui išnyksta, vasaros metu jie įgauna tamsiai žalią su blizgesiu spalvą, o rudenėjant nusidažo geltonai.
Augumas: vidutiniškai augi veislė, užauginanti 3-4 m vijoklį.
Derlingumas: derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Tai savidulkė margalapių aktinidijų veislė, galinti derėti be vyriškojo augalo. Tačiau siekiant gauti didesnį derliu, patartina netoliese pasodinti ir tos pačios rūšies vyrišką augalą.
Vaisiai: ovalūs, šiek tiek suploti,2-2,5 cm ilgio ir 1-1,3 cm pločio, vienas vaisius sveria 2,5-3 g. Odelė yra plona, lygi, žalsva, su nedideliu raudoniu įsaulyje. Vaisiai yra labai skanūs, sultingi, saldžiarūgščiai, saldaus vyno skonio, aromatingi, juose yra daug vertingų maistinių medžiagų ir mineralų. Vaisiai valgomi žali, bet juos galim ir perdibti.
Derėjimas: vaisiai sunoksta rugpjūčio mėn.
Atsparumas: atspari ligoms ir kenkėjams, labai atspari šalčiui, ištveria iki -40 oC šaltį.
Sodinimas: mėgsta apyrūgštį, turtingą maistinėmis medžiagomis, lengvo ar vidutinio priemolio, drėgmę išlaikantį, tačiau gerai drenuotą dirvožemį. Tinka saulėta ar pusiau užpavėsinta vieta. Augimo metu augalai truputį apgenimi, kad greičiau prinoktų vaisiai ir geriau sumedėtų ūgliai. Dėl paviršinės šaknų sistemos, sausros metu, augalai turi būti laistomi. plačiau |
|
Vieta. Aktinidijos geriausiai auga vandeniui ir orui laidžiame, gana drėgname, bet neužmirkusiame, puriame dirvožemyje, kuriame gausu humuso. Tinka lengvi ir vidutinio lengvumo priemoliai su derlingu viršutiniu sluoksniu. Lengvesniuose dirvožemiuose aktinidijos labiau kenčia nuo drėgmės trūkumo. Aktinidijoms labiau tinka silpnai rūgštūs arba neutralūs dirvožemiai, kalkingose dirvose augalai auga blogai. Joms puikiai tinka saulėtos šiltos vietos, apsaugotos nuo vėjų, nors puikiai dera ir daliniame pavėsyje. Sodinimas. Sodinti aktinidijas galima tiek pavasarį, tiek rudenį, tik pavasarį reiktų sodinti kuo anksčiau, nes jų vegetacija prasideda gana anksti. Augalai, užauginti vazonuose, gali būti sodinami viso sezono metu. Aktinidijoms sodinti iškasamos 50 cm pločio ir 70 cm gylio duobės. Jei dirva sunkesnė, į duobės dugną pripilama 10 cm skaldos ar žvyro. Mišinys duobei užpildyti, ruošiamas iš derlingos žemės, komposto, rupaus smėlio, galima pridėti ir medžio pelenų. Kadangi aktinidijos dvinamiai augalai, kad derėtų, būtina sodinti moterišką ir vyrišką augalą. Paprastai 5-6 moteriškiems augalams užtenka vieno vyriško augalo. Privačiuose sodybose ar soduose aktinidijos sodinamos atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas augalas bus labai vešlus, todėl reikia sodinti bent jau 3 m atstumais. Jei reikia apželdinti sieną ar pavėsinę, augalai sodinami gerokai tankiau – 1,5 – 2 m atstumais. Kadangi aktinidijos – sumedėję laipiojantys augalai, jos auginamos ant atramų, kad sparčiai augantys augalai išlaikytų šakų ir uogų derliaus svorį. Augalai pradeda derėti 3-5 metais po pasodinimo. Priežiūra. Aktinidijas prižiūrėti ir auginti nėra sudėtinga, nes jos gana atsparios žiemą, neserga grybinėmis ligomis, jų nepuola kenkėjai, todėl šie augalai tinkami ekologiniai sodininkystei, nes visai nesudėtinga užauginti be pesticidų. Apsauga nuo kačių. Tačiau reikia nepamiršti, kad pirmus 2-3 metus po pasodinimo, aktinidijų krūmelius būtina apsaugoti nuo kačių, kurias vilioja aktinidijų šaknų ir ūglių išskiriamas kvapas, primenantis valerijoną, todėl jauniems augalams katės gali pridaryti daug žalos. Jaunus augalus reiktų aptverti vielos tinklu ar mulčiuoti juoda plėvele. Laistymas. Aktinidijų krūmeliai, dėl paviršinės šaknų sistemos, labai jautrūs drėgmės trūkumui tiek dirvoje, tiek ore, todėl nereiktų jų sodinti atvirose vietose, kuriose pučia smarkūs, sausrą nešantys vėjai. Ilgos sausros labai kenkia aktinidijoms. Tuomet jas reikia gausiai laistyti, o lapus kartas nuo karto apipurkšti vandeniu, nes augalai net vasaros viduryje gali pradėti mesti lapus, o jei po ilgesnio laiko gauna drėgmės, ima sprogdinti naujus pumpurus. Mulčiavimas. Kad aktinidijų krūmelių podirvis mažiau garintu drėgmės, mažiau augtų piktžolės, augalai mulčiuojami nupjauta žole, perpuvusiu mėšlu, šiaudais, smulkinta medžio žieve, durpėmis, dengiami agroplėvele. Tręšimas. Aktinidijos sunaudoja daug azoto ir kalio, todėl, atsižvelgiant į augalų būklę, atitinkamos trąšos įterpiamos į dirvožemį kelis kartus per sezoną. Tačiau svarbu nepertręšti azotu – jis skatina ūglių augimą ir jie prieš žiemą nebesumedėja. Geriausia pasirinkti specialiai vijokliniams augalams skirtas trąšas. Genėjimas. Aktinidijos genimos du kartus per metus – žiemą, ramybės metu ir vasarą. Genėti galima pradėti lapams nukritus ir tęsti iki vasario mėnesio. Svarbu, kad žaizdos iki vegetacijos atsinaujinimo spėtų apdžiūti ir pavasarį „neverktų“. Aktinidijos dera tik ant vienmečių ūglių, todėl šalinamos senos, susiraizgiusios, pažeistos, pašalusios šakos, o derančios – trumpinamos. Žiemą genėjimo metu šalinamos visos vyresnės, negu trejų metų šakos, o dvimečių ir trimečių šakų pašalinama apie 70 proc. Paliekamos šakos turi būti tolygiai pasiskirsčiusios, kad ateinančių metų uogų derlius ant augalo irgi būtų tolygiai išsidėstęs. Vėliau krūmas kasmet genimas, stiprius ūglius trumpinant žiemą, o jaunus nugnybiant vasarą, birželio – liepos mėn. Apsauga žiemą. Margalapės aktinidijos atspariausia šalčiui rūšis, pakenčianti didesnį nei -30 oC šaltį. Patartina prieš žiemą, pašalus iki -5 oC, uždengti tik jaunus, pirmais metais po pasodinimo, augalus. |
|
