Lietuvoje geltonžiedės sedulos auginamos jau gerą šimtmetį, aptinkamos senuosiuose dvarų ir miestų parkuose, botanikos soduose, sodybose.

   Geltonžiedės sedulos žavi ankstyvu žydėjimu, vešlia lapija, kuri rudeniop raudonuoja nuo gausybės vertingų vaisių. Vaisiai valgomi švieži (skanesni būna po šalnų) ir perdirbti. Nuskintus vaisius galima šaldyti, vėsioje patalpoje apibarstyti cukrumi išsilaiko keletą mėnesių. Iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kompotai, džemai, sirupai, gaminamas vynas, trauktinės, užpiltinės, nealkoholiniai gėrimai. Paskrudintos ir sumaltos sėklos vartojamos kaip kavos pakaitalas.

   Geltonžiedžių sedulų krūmai ne tik džiugina vertingais vaisiais, bet yra ir dekoratyvūs bei medingi, vertingi ankstyvam medunešiui.

   Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkiai augalai ir dera tik augdamos grupėse netoli viena kitos.