Lietuvoje geltonžiedės sedulos auginamos jau gerą šimtmetį, aptinkamos senuosiuose dvarų ir miestų parkuose, botanikos soduose, sodybose.

   Geltonžiedės sedulos žavi ankstyvu žydėjimu, vešlia lapija, kuri rudeniop raudonuoja nuo gausybės vertingų vaisių. Vaisiai valgomi švieži (skanesni būna po šalnų) ir perdirbti. Nuskintus vaisius galima šaldyti, vėsioje patalpoje apibarstyti cukrumi išsilaiko keletą mėnesių. Iš jų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, kompotai, džemai, sirupai, gaminamas vynas, trauktinės, užpiltinės, nealkoholiniai gėrimai. Paskrudintos ir sumaltos sėklos vartojamos kaip kavos pakaitalas.

   Geltonžiedžių sedulų krūmai ne tik džiugina vertingais vaisiais, bet yra ir dekoratyvūs bei medingi, vertingi ankstyvam medunešiui.

   Geltonžiedės sedulos yra kryžmadulkiai augalai ir dera tik augdamos grupėse netoli viena kitos.

Krūmas: vidutinio augumo, suapvalintos formos, vidutiniškai 2,5 m aukščio ir 3 m pločio.

Žiedai: žiedeliai ryškiai geltonos spalvos, pražysta anksčiu, nei išsprogsta lapeliai. Labai mėgstami bičių.

Kilmė: stambiavaisė veislė sukurta Ukrainoje.

Derėjimas ir apdulkinimas: labai derlinga veislė, nuo krūmo galima priskinti 50 kg uogų ir daugiau.

Vaisiai: labai dideli, vidutiniškai sveria apie 7 g, pailgos kriaušės formos, skanūs. Odelė tamsiai raudona, blizgi. Minkštimas tamsiai raudonas, tankus, saldžiarūgštis, labai aromatingas. Kauliukas palyginti mažas. Vaisiai aukštos kokybės. Tinkami šviežiam vartojimui bei konservavimui. Ypač tinkami uogienėms, likeriams ir sirupams gaminti. Sedulų vaisiai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Sumalti vaisiai ir sumaišyti su medumi naudojami nuo viduriavimo, skrandžio skausmo ir medžiagų apykaitos sutrikimų.

Vaisių skynimo/laikymo laikas: vaisiai pradeda nokti rugsėjo mėnesį, nebyra nuo krūmo. Skinami rankomis sausu oru. Šaldytuvuose vaisiai išsilaiko 2-3 savaites. Apibarstyti cukrumi, laikant vėsiai, gali išbūti keletą mėnesių.

Atsparumas: veislė atspari šalčiui ir grybinėms ligoms bei kenkėjams. Gerai auga šiek tiek šarminiame dirvožemyje ir saulėtoje arba iš dalies pavėsingoje vietoje.

Krūmas: auga lėtai,  gali pasiekti 3-4 m aukštį. Šakos stačios, tankios.

Žiedai: ryškiai geltonos spalvos, smulkūs, pražysta balandį, prieš sprogstant lapams, žydi apie mėnesį. Tai medingas augalas, mėgstamas bičių. Tikra sodo puošmena ankstyvą pavasarį.

Kilmė: veislė kilusi iš Amerikos.

Derėjimas ir apdulkinimas: derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Iš suaugusio krūmo galima surinkti net 50 kg uogų ir daugiau. Sedulos yra kryžmadulkiai augalai, todėl reikia sodinti du skirtingus augalus netoliese.

Vaisiai: dideli, tamsiai raudonos spalvos, blizgantys, pailgi, 1-3 cm ilgio. Vaisiaus minkštimas tamsiai raudonas, sultingas, saldžiarūgštis, šiek tiek dažantis ir sutraukiantis, labai skanūs, kuo daugiau sunokęs, tuo saldesnis. Kauliukas kietas, pailgas. Vaisiai valgomi švieži, bei puikiai tinka perdirbimui. Iš jų verdamos uogienės, kompotai, džemai ir pan., be to, jie pasižymi ir gydomosiomis savybėmis, ypač naudingi turintiems virškinamojo trakto sutrikimų.

Vaisių skynimo/laikymo laikas: ankstyva veislė, vaisius pradedanti nokinti rugsėjo mėnesį. Skinami rankomis sausu oru. Šaldytuvuose vaisiai išsilaiko 2-3 savaites. Apibarstyti cukrumi, laikant vėsiai, gali išbūti keletą mėnesių.

Atsparumas: ši veislė atspari grybinėms ligoms ir kenkėjams. Visiškai atspari šalčiams. Galima auginti ekologiškai.

Vieta. Geltonžiedės sedulos geriausiai auga ir dera saulėtose vietose. Daliniame pavėsyje derlius būna menkesnis. Dirvai nereiklios, gerai auga vidutinio derlingumo, drėgnokuose, pralaidžiose orui ir drėgmei, priemolio dirvose. Tačiau gausiai dera tik augdami kalkingoje dirvoje, rūgščias dirvas būtina nukalkinti. Prastai auga dažnai užliejamose vietose, netoleruoja druskingos dirvos, tačiau atsparios užterštam miestų orui.

Sodinimas. Į nuolatinę vietą geltonžiedės sedulos sodinamos rudenį arba anksti pavasarį, tokiame pačiame gylyje, kokiame augo medelyne. Duobės ruošiamos 40-50 cm gylio ir 50-80 cm skersmens, užpildomos komposto ir viršutinio grunto sluoksnio mišiniu, praturtintu kalkingomis medžiagomis. Duobes geriau pasiruošti iš anksto. Sode medeliai sodinami kas 3-4 m, o gyvatvorėse – kas 2 m.

Laistymas ir mulčiavimas. Viršutiniame dirvos sluoksnyje turi pakakti drėgmės ir maisto medžiagų, todėl, jei vyrauja sausros, dažnai laistoma. Jei augalui trūksta drėgmės, sumažėja vaisių sultingumas.

Drėgmę palaikyti padeda mulčiavimas. Mulčiuojama smulkintomis medienos skiedromis arba nerūgščiomis durpėmis.

Tręšimas. Vegetacijos metu tręšiama kompleksinėmis mineralinėmis, o rudenį - organinėmis trąšomis (perpuvusiu mėšlu ar kompostu).

Formavimas bei genėjimas. Mūsų klimato sąlygomis geltonžiedes sedulas patartina auginti kaip krūmus, vainiką pradedant formuoti 30-50 cm aukštyje. Formuojamos 5-7 skeletinės šakos, vienodais atstumais  išaugusios iš pagrindinio liemens. Specialiai genėti, trumpinti šakų seduloms nereikia. Pašalinamos tik vainiką tankinančios,  tarpusavyje susipynusios, mechaniškai pažeistos, apdžiuvusios šakos ir iš žemės išaugusios atžalos.

Ligos ir kenkėjai. Kadangi geltonžiedės sedulos atsparios ligoms ir kenkėjams, jas galima auginti ekologiškai, nenaudojant chemijos.

Drėgnomis vasaromis, jei augalai gausiai tręšiami, gali pasireikšti antraktozė ir bakteriozė – ant pažeistų lapų atsiranda juodų nekrotinių dėmių, šakelės apmiršta.

Jaunus vaismedžius žiemą reikia apsaugoti nuo kiškių.