Cidonija – tai vienas seniausių sukultūrintų augalų žmonijos istorijoje. Lietuvoje pirmosios cidonijos galėjo būti pasodintos XIX a. kuriant stambesnius dvarų parkus. Anksčiau buvo vengiama jų sodinti, nes manyta, kad cidonijos neištvers mūsų šaltų žiemų ir atodrėkių. Tačiau dėl Ukrainos selekcininkų pastangų ir sėkmingos aklimatizacijos Lietuvoje cidonijos žiemoja geriau už visas kaulavaisines kultūras ir daugelį kriaušių.

Cidonija – dekoratyvus vaiskrūmis arba medelis, išaugantis iki 1,5 – 5 metrų aukščio. Lietuvos klimato sąlygomis tinkamesnė cidonijų auginimui yra krūmo forma su 3-5 arba daugiau stiebų, kadangi taip auginami medeliai mažiau nukenčia nuo šalčio bei yra ilgaamžiškesnė.

 Cidonijos sodinamos ne tik dėl vaisių, bet ir kaip dekoratyvinis augalas, nes labai gražiai žydi. Žydinčios cidonijos – tikra sodo puošmena pavasarį, balti arba rožiniai žiedai skleidžia švelnų aromatą, juos noriai lanko bitės. O rudenį akį traukia vaisiai, savo forma primenantys kvapias, gintarinės spalvos citrinas, kurios tankiai padengtos pūku. Jų dydis įspūdingas. Sukultūrintų formų vaisiai sveria 200-400 g, jų skersmuo siekia 80-100 mm. Nuskinamas ir nemažas derlius, iš vieno suaugusio krūmo – apie 50 kg. Mūsų šalyje užauginti švieži cidonijos vaisiai nelabai tinka maistui, tačiau puikiai tinka perdirbimui. Cidonijų vaisiai skoniu primena svarainius. Aromatingi ir skanūs cidonijų vaisių kompotai, uogienės, marmeladai. Jie tinka kaip priedas verdant obuolių ir kriaušių tyres. Tai skanus garnyras prie mėsos patiekalų, ypač žvėrienos, suteikia valgiams švelnų aromatą ir prideda rūgštelės. Juos galima dėti į įvairius kepinius: tortus, pyragus. Iš vaisių gaminami cukatai, želė, sūriai, o sultys, sumaišytos su obuolių, - puiki žaliava aukštos kokybės vynui gaminti. Taigi, cidonijų vaisiai ne tik plačiai pritaikomi maisto pramonėje, bet kartu yra ir naudingi mūsų sveikatai, nes jų sudėtyje gausu vitaminų, mikro ir makroelementų.

Krūmai: cidonijas patartina auginti ir formuoti kaip krūmus, o ne kaip medelius. Priklausomai nuo formavimo užauga 1,5-4 metrų aukščio. Pavasarį pasipuošia stambiais baltai rožiniais žiedais, kurios noriai lanko bitės.

Derlingumas: derėti pradeda 2-4 metais po pasodinimo. Derlinga veislė, nuo suaugusio krūmo vidutiniškai priskinama apie 50 kg vaisių. Cidonijos neturi polinkio pramečiuoti, dera nuolat, jei gauna pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. Be to, nuolat ir gausiai dera pasodinus ne mažiau kaip du krūmelius ar medelius, nes jie geriau apsidulkina.

Vaisiai: stambūs, 200-300 g svorio, ryškiai geltonos spalvos, kriaušės formos, maloniai kvapnūs, odelė tvirta, padengta švelniais pūkeliais. Skoniu primena svarainius. Nors švieži vaisiai nelabai tinka vartoti, tačiau iš jų pagaminti produktai yra labai skanūs ir aromatingi. Aromatingi ir skanūs cidonijų vaisių kompotai, uogienės, marmeladai. Jie tinka kaip priedas verdant obuolių ir kriaušių tyres. Tai skanus garnyras prie mėsos patiekalų, ypač žvėrienos, suteikia valgiams švelnų aromatą ir prideda rūgštelės. Juos galima dėti į įvairius kepinius: tortus, pyragus. Iš vaisių gaminami cukatai, želė, sūriai, o sultys, sumaišytos su obuolių, - puiki žaliava aukštos kokybės vynui gaminti.

Derėjimo laikas: vaisiai sunoksta rugsėjo antroje pusėje – spalio pradžioje. Nedidelės šalnos iki -2⁰C vaisiams nepakenkia. Nuskinti vaisiai laikomi supilti į dėžutes patalpoje, apie 0⁰ C temperatūroje, esant 90 proc. santykiniam oro drėgnumui. Taip laikomi išsilaiko nuo 30 iki 100 dienų.

Atsparumas: kartais, jei temperatūra nukrinta daugiau nei  -28⁰C šalčio, gali apšalti pirmamečiai ūgliai, tačiau krūmas greitai atželia. Cidonijos žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, kurie išauga po 3-4 savaičių nuo vegetacijos pradžios. Tada jau nebūna pavasarinių šalnų ir žiedai nenušąla.

Krūmai: cidonijas patartina auginti ir formuoti kaip krūmus, o ne kaip medelius. Priklausomai nuo formavimo užauga 1,5-4 metrų aukščio. Pavasarį pasipuošia stambiais baltai rožiniais žiedais, kurios noriai lanko bitės.

Derlingumas: derėti pradeda 2-4 metais po pasodinimo. Labai derlinga veislė, nuo suaugusio krūmo priskinama 40-80 kg vaisių. Cidonijos neturi polinkio pramečiuoti, dera nuolat, jei gauna pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. Be to, nuolat ir gausiai dera pasodinus ne mažiau kaip du krūmelius ar medelius, nes jie geriau apsidulkina.

Vaisiai: tipiškos obuolio formos, gražūs, stambūs,  200-400 g svorio, 8-10 cm skersmens. Odelė tvirta, tačiau plona, švelni, sunokusių vaisių geltonai auksinės spalvos. Minkštimas tvirtas, gelsvas, rūgščiai saldus, labai aromatingas, truputį sutraukiantis, granulių nedaug. Skoniu primena svarainius. Nors švieži vaisiai nelabai tinka vartoti, tačiau iš jų pagaminti produktai yra labai skanūs ir aromatingi. Aromatingi ir skanūs cidonijų vaisių kompotai, uogienės, marmeladai. Jie tinka kaip priedas verdant obuolių ir kriaušių tyres. Tai skanus garnyras prie mėsos patiekalų, ypač žvėrienos, suteikia valgiams švelnų aromatą ir prideda rūgštelės. Juos galima dėti į įvairius kepinius: tortus, pyragus. Iš vaisių gaminami cukatai, želė, sūriai, o sultys, sumaišytos su obuolių, - puiki žaliava aukštos kokybės vynui gaminti.

Derėjimo laikas: vaisiai sunoksta rugsėjo antroje pusėje. Nedidelės šalnos iki -2⁰C vaisiams nepakenkia. Vaisiai labai gerai išsilaiko net įprastomis sąlygomis, o šaldytuve – iki vasario ar net kovo mėn.

 Atsparumas: ši veislė pasižymi dideliu atsparumu šalčiui, kartais, jei temperatūra nukrinta daugiau nei  -28⁰C šalčio, gali apšalti pirmamečiai ūgliai, tačiau krūmas greitai atželia. Cidonijos žiedus krauna ant šiųmečių ūglių, kurie išauga po 3-4 savaičių nuo vegetacijos pradžios. Tada jau nebūna pavasarinių šalnų ir žiedai nenušąla.

Auginimas ir priežiūra. Cidonijos neturi polinkio pramečiuoti, dera nuolat, jei gauna pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. Be to, nuolat ir gausiai dera pasodinus ne mažiau kaip du krūmelius ar medelius, nes jie geriau apsidulkina.

Dirva ir vieta. Cidonijos – šviesomėgaiai augalai, juos geriau sodinti šiltoje, saulėtoje vietoje. Geriausiai auga puriose, derlingose, drėgnokose priemolio, lengvai rūgščiose dirvose (nemėgsta kalkingų). Tokiuose dirvožemiuose cidonijos auga bei dera 40-50 metų ir daugiau. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Cidonijos gali augti ir drėgnesnėse dirvose, jei jose ilgai neužsistovi paviršinis vanduo. Pakenčia sausesnius dirvožemius, bet medeliai čia lėtai auga, jų vaisiai būna smulkesni. Lengvuose priesmėliuose cidonijos anksčiau pradeda derėti, tačiau greičiau pasensta.

Priežiūra:

Laistymas. Jauni, nesenai pasodinti augalai laistomi dažniau. Suaugusios cidonijos laistomos tik per sausras, nes jų šaknys gerai išsivysčiusios ir pasiekia 2 m gylį, taigi gauna pakankamai drėgmės.

Mulčiavimas. Kad geriau laikytųsi drėgmė, neaugtų piktžolės, pasodinti augalai mulčiuojami durpėmis arba susmulkintomis medžių žievėmis.

Tręšimas. Nederlingose dirvose pasodintus augalus reiktų papaildomai patręšti: rudenį organinėmis, o pavasarį ir vasarą – azoto ir kalio bei fosforo trąšomis.

Genėjimas ir formavimas. Krūmai genimi, kad nesutankėtų. Išpjaunamos tarpusavyje besitrinančios, konkuruojančios, į vidų augančios šakos. Taip pat trumpinami pirmamečiai ūgliai, nes nuo jų priklauso kitų metų derlius. Senstantys krūmai genimi intensyviau, Praretinant 2-3 metų šakas. Tai skatina naujų ūglių augimą ir vaisinių šakelių formavimąsi.

Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Cidonijoms gali pakenkti tie patys kenkėjai ir ligos, pažeidžiančios obelis ir kriaušes. Kovos priemonės – tokios pačios. Pomedžius patartina rudenį perkasti bei nubalinti kamienus.