|
Cidonija – tai vienas seniausių sukultūrintų augalų žmonijos istorijoje. Lietuvoje pirmosios cidonijos galėjo būti pasodintos XIX a. kuriant stambesnius dvarų parkus. Anksčiau buvo vengiama jų sodinti, nes manyta, kad cidonijos neištvers mūsų šaltų žiemų ir atodrėkių. Tačiau dėl Ukrainos selekcininkų pastangų ir sėkmingos aklimatizacijos Lietuvoje cidonijos žiemoja geriau už visas kaulavaisines kultūras ir daugelį kriaušių. Cidonija – dekoratyvus vaiskrūmis arba medelis, išaugantis iki 1,5 – 5 metrų aukščio. Lietuvos klimato sąlygomis tinkamesnė cidonijų auginimui yra krūmo forma su 3-5 arba daugiau stiebų, kadangi taip auginami medeliai mažiau nukenčia nuo šalčio bei yra ilgaamžiškesnė. Cidonijos sodinamos ne tik dėl vaisių, bet ir kaip dekoratyvinis augalas, nes labai gražiai žydi. Žydinčios cidonijos – tikra sodo puošmena pavasarį, balti arba rožiniai žiedai skleidžia švelnų aromatą, juos noriai lanko bitės. O rudenį akį traukia vaisiai, savo forma primenantys kvapias, gintarinės spalvos citrinas, kurios tankiai padengtos pūku. Jų dydis įspūdingas. Sukultūrintų formų vaisiai sveria 200-400 g, jų skersmuo siekia 80-100 mm. Nuskinamas ir nemažas derlius, iš vieno suaugusio krūmo – apie 50 kg. Mūsų šalyje užauginti švieži cidonijos vaisiai nelabai tinka maistui, tačiau puikiai tinka perdirbimui. Cidonijų vaisiai skoniu primena svarainius. Aromatingi ir skanūs cidonijų vaisių kompotai, uogienės, marmeladai. Jie tinka kaip priedas verdant obuolių ir kriaušių tyres. Tai skanus garnyras prie mėsos patiekalų, ypač žvėrienos, suteikia valgiams švelnų aromatą ir prideda rūgštelės. Juos galima dėti į įvairius kepinius: tortus, pyragus. Iš vaisių gaminami cukatai, želė, sūriai, o sultys, sumaišytos su obuolių, - puiki žaliava aukštos kokybės vynui gaminti. Taigi, cidonijų vaisiai ne tik plačiai pritaikomi maisto pramonėje, bet kartu yra ir naudingi mūsų sveikatai, nes jų sudėtyje gausu vitaminų, mikro ir makroelementų. |