|
Trešnių kauliukų randama pirmykščių žmonių gyvenvietėse Vakarų Europoje. Seniau Lietuvoje trešnės daugiausia buvo auginamos Žemaitijoje. Manoma, kad žemaitiškos trešnės paplito po visą Lietuvą XIX a. iš dvarų ir sodų. Po truputį Lietuvoje be žemaitiškų trešnių pradėjo plisti ir vakarietiškos bei pietietiškos trešnių veislės, atsirado ir naujai sukurtų lietuviškų veislių.
Trešnės yra vertinamos dėl anksti prinokstančių, skanių, maistingų vaisių, taip pat dėl to, kad skirtingų veislių vaisiai prinoksta skirtingu laiku – nuo birželio iki liepos pabaigos. Vaisiai vartojami švieži desertui, taip pat gali būti šaldomi.
Beveik visos trešnių veislės yra kryžmadulkės, todėl, kad vestų vaisius turi būti sodinamos mažiausiai po dvi skirtingų veislių trešnės, žydinčios tuo pačiu metu. Yra sukurta keletas ir savidulkių veislių – Lapins, Sunburst, Stella, New Star, kurios puikiai dera po vieną.
4-5 asmenų šeimai patartina sodinti 2 kryžmadulkes trešnes arba 1 savidulkę.
Trešnė gerai auga pakilesnėse, neįmirkusiose, pakankamai derlingose priemolio ar priesmėlio dirvose. Labiau mėgsta neutralios reakcijos dirvožemius, bet pakenčia ir šiek tiek rūgščią dirvos reakciją. Jos gerai tarpsta pietų ir pietvakarių šlaito pusėje.
|
|
 |
Ankstyva, desertinio skonio trešnių veislė.
Vaismedžiai: vidutinio augumo ar augūs, vainikai platūs su stipriomis skeletinėmis šakomis.
Kilmė: veislė išvesta Prancūzijoje.
Derėjimas ir apdulkinimas: ankstyva veislė, deranti kasmet, vidutiniškai gausiai. Kryžmadulkė. Tinkamiausios dulkininkės: Hedelfingerio, Anta, Jonė.
Vaisiai: gražūs, desertinio skonio, stambūs (6,5-7 g), plačiai širdiški. Odelė blizgi, raudona, pilnai prinikusių - juodai raudonos spalvos su šviesesniais taškeliais ar brūkšneliais. Lietingu oru gali masiškai trūkinėti. Minkštimas tamsiai raudonas, vidutiniškai standus, sultingas, labai skanus. Kauliukas atsiskiria lengvai. Vartojami švieži desertui.
Prinikimo laikas: birželio pabaiga.
Atsparumas: vaismedžiai atsparūs ligoms ir šalčiams. plačiau |
 |
Viena iš saldžiausių trešnių veislių, gelsvai rausvomis uogomis.
Vaismedžiai: gana augūs, vainikai platūs piramidinia, vidutinio tankumo.
Kilmė: veislė sukurta Lietuvoje.
Derėjimas ir apdulkinimas: vidutinio ankstyvumo, derėti pradeda 5-ais metais, derlingi, dera kasmet, išskyrus tuos metus, kai šaltą žiemą pašąla žiediniai pumpurai. Kryžmadulkės, geriausios dulkininkės Festivalnaja, Vytėnų geltonoji.
Vaisiai: gražūs, puikaus skonio, netransportabilūs, stambūs (5-6 g), apvalūs. Odelė geltona, įsaulyje - rausva. Minkštimas gelsvas, minkštas, sultingas, saldus, silpno aromato. Sultys bespalvės. Kauliukas vidutinio dydžio, apvalus, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nutrūksta lengvai ir sausai. Vartojami švieži desertui ir perdirbami, ypač tinka kompotams gaminti.
Prinokimo laikas: liepos pirmoji dekada.
Atsparumas: šaltą žiemą ištveria patenkinamai, šalčiams neatsparūs žiediniai pumpurai. Ligoms gana atsparios. plačiau |
 |
Savidulkė trešnių veislė nokinanti dideles bei skanias uogas.
Vaismedžiai: vaismedžiai vidutinio augumo, formuoja kompaktišką vainiką.
Kilmė: veislė sukurta Kanadoje.
Derėjimas ir apdulkinimas: savidulkė veislė, pradedanti derėti po 2-3 metų. Dera reguliariai ir gausiai.
Vaisiai: uogos labai didelės, sveria vidutiniškai 11 g. Odelė tamsiai raudonos spalvos, blizgi, netrūkinėja. Minkštimas mėsingas, labai skanus, saldus. Kauliukas nuo minkštimo atsiskiria lengvai.
Prinokimo laikas: vėlyva trešnių veislė, uogos sunoksta rugpjūčio pradžioje.
Atsparumas: Pakankamai atspari šalčiui ir ligoms. plačiau |
 |
Savidulkė trešnių veislė, puikiai dera viena.
Vaismedžiai: vidutinio augumo, vainikai piramidiški, vidutinio tankumo.
Kilmė: veislė sukurta Kanadoje.
Derėjimas ir apdulkinimas: vidutinio ankstyvumo, derėti pradeda anksti, dera gausiai ir kasmet. Savidulkės, bei geros dulkininkės kitų veislių trešnėms.
Vaisiai: stambūs - apie 8-10 g., apvalūs, labai patrauklios išvaizdos, puikaus desertinio skonio. Odelė tamsiai raudona. Minkštimas sultingas, rausvas, saldus, pusiau kremzlinis. Vartojami švieži desertui.
Prinokimo laikas: liepos pirma dekada.
Atsparumas: veislė vidutiniškai atspari šalčiui, atspari ligoms.
Auginimas: gerai tarpsta ir dera neįmirkusiose, derlingose priemolio dirvose. plačiau |
 |
Savidulkė trešnių veislė, puikiai dera viena.
Vaismedžiai: vidutinio augumo, tankiu piramidiniu vainiku.
Kilmė: veislė sukurta Kanadoje.
Derėjimas ir apdulkinimas: vidutinio vėlyvumo, derėti pradeda 4-ais metais, derlingi, dera kasmet. Savidulkės.
Vaisiai: labai gražūs, puikaus skonio, transportabilūs, stambūs ar labai stambūs (6-8 g), plačiai širdiški. Odelė tamsiai raudona. Lietingu oru mažai sutrūkinėja. Minkštimas raudonas, pusiau kremzlinis, sultingas, saldus, silpno aromato. Sultys raudonos. Kauliukas vidutinio dydžio, apvalus, iš minkštimo išsiima lengvai. Vaiskotis nuo vaisiaus nutrūksta lengvai ir sausai. Vartojami švieži desertui ir perdirbami.
Prinokimo laikas: liepos antroji dekada, nuskinti laikosi apie savaitę.
Atsparumas: žiemą gana ištvermingos, ligoms atsparios.
Auginimas: gerai auga ir dera šiltesnėse vietose, derlingose priemolio dirvose. plačiau |
