|
|
Trešnių kauliukų randama pirmykščių žmonių gyvenvietėse Vakarų Europoje. Seniau Lietuvoje trešnės daugiausia buvo auginamos Žemaitijoje. Manoma, kad žemaitiškos trešnės paplito po visą Lietuvą XIX a. iš dvarų ir sodų. Po truputį Lietuvoje be žemaitiškų trešnių pradėjo plisti ir vakarietiškos bei pietietiškos trešnių veislės, atsirado ir naujai sukurtų lietuviškų veislių.
Trešnės yra vertinamos dėl anksti prinokstančių, skanių, maistingų vaisių, taip pat dėl to, kad skirtingų veislių vaisiai prinoksta skirtingu laiku – nuo birželio iki liepos pabaigos. Vaisiai vartojami švieži desertui, taip pat gali būti šaldomi.
Beveik visos trešnių veislės yra kryžmadulkės, todėl, kad vestų vaisius turi būti sodinamos mažiausiai po dvi skirtingų veislių trešnės, žydinčios tuo pačiu metu. Yra sukurta keletas ir savidulkių veislių – Lapins, Sunburst, Stella, New Star, kurios puikiai dera po vieną.
4-5 asmenų šeimai patartina sodinti 2 kryžmadulkes trešnes arba 1 savidulkę.
Trešnė gerai auga pakilesnėse, neįmirkusiose, pakankamai derlingose priemolio ar priesmėlio dirvose. Labiau mėgsta neutralios reakcijos dirvožemius, bet pakenčia ir šiek tiek rūgščią dirvos reakciją. Jos gerai tarpsta pietų ir pietvakarių šlaito pusėje.
|
