Slyvos auginamos nuo labai senų laikų. Įvairių kraštų archeologinėse iškasenose nustatyta, kad slyvos buvo auginamos jau prieš 8-10 tūkstančius metų.
Slyvos – vienos iš svarbiausių kaulavaisinių mūsų sodų augalų. Jos greitai užauga, anksti pradeda derėti, duoda gausų derlių ir veda skanius vaisius. Slyvų vaisiai savo kaloringumu nusileidžia tik vynuogėms, lenkia obuolius, kriaušes, abrikosus, persikus. Juose yra ne tik daug cukraus, rūgščių, tirpių sausų medžiagų, pektinų, bet ir vitaminų. Slyvos vartojamos šviežios desertui, tinka kompotams, uogienėms, marmeladams, sūriams gaminti, jos gali būti šaldomos bei džiovinamos.
Tinkamai pasirinkus veisles, galima turėti šviežių vaisių nuo liepos pabaigos iki spalio mėnesio.
4-5 asmenų šeimai rekomenduojama pasisodinti 4 skirtingo derėjimo laiko slyvų veisles, taip šviežių slyvų galima turėti apie 3 mėnesius.
Slyvos nereiklios dirvožemiui. Jos gali augti lengvose ir net sunkiuose dirvose. Svarbu, kad šiose dirvose būtų daug humuso ir pakankamai drėgmės. Tačiau užmirkstančių dirvų slyvos nemėgsta, tokiuose dirvožemiuose jos labiau apšąla ir trumpiau gyvena. Slyvoms auginti parinkta žemė turėtų būti ne rūgšti, rūgštūs dirvožemiai kalkinami. Slyvos mėgsta gerai sukultūrintas šiltokas, vidutinio sunkumo ir drėgnumo dirvas.