Šilkmedžiai

Šilkmedžiai – greitai augantys, Lietuvoje užaugantys iki 10 metrų aukščio, ilgaamžiai, gyvenantis kelis šimtus metų, dekoratyvūs ir vedantys skanius vaisius medžiai. Visos šilkmedžių dalys turi gydomųjų savybių, todėl gali būti naudojamos sveikatai pagerinti – iš lapų verdamos arbatos, jų dedamą į sriubas ar troškinius. Iš šilkmedžių šakelių galima pasidaryti vantas. Be to, jų mediena tvirta, gali būti naudojama baldų, statinių, muzikos instrumentų gamyboje.

Šilkmedžių vaisiai 3-4 kartus saldesni už avietes. Jie valgomi švieži, džiovinami, iš jų verdamos uogienės, džemai, naudojami konditerijoje. Iš vaisių sulčių gali būti gaminamas actas, vynas, spiritas.

plačiau

Kaina: - EUR
Kiekis
 

Vaisiai: prinokę vaisiai juodi, skanūs, saldūs, 1,5-3 cm ilgio, laikomi pačiais didžiausiais, sultingiausiais ir skaniausiais iš visų šilkmedžių rūšių vaisių. Vaisiai vartojami švieži, tinka perdirbimui. Visos augalo dalys turi gydomųjų savybių. Vaisiai teplūs.

 

Atsparumas: kenkėjai ir ligos beveik nepažeidžia, tačiau mažiau atsparus šalčiams nei baltasis šilkmedis.

 

Skynimo laikas: vaisiai subręsta liepos antroje pusėje ir dera apie 1,5 mėnesio.

 

Derėjimas: derėti pradeda apie 5 metus, kasmet dera labai gausiai.

 

Apdulkinimas: šilkmedžiai žydi kasmet ir apsidulkina savomis žiedadulkėmis.

 

Auginimas ir priežiūra: šviesamėgis ir šilumamėgis augalas, gerai pakenčia sausras. Dirvožemiui nereiklus, bet geriau auga ir dera drenuotoje, humusingoje dirvoje, kurios rūgštingumas pH 5,5-7,0. Sodinami pavieniui. Pakantus genėjimui.

plačiau

Kaina: - EUR
Kiekis
 

Vaisiai: riešutėliai, apsupti sultingo, panašūs į avietės ar gervuogės apyvaisio, labai saldūs, tik beveik balti ar gelsvi, 1-3 cm ilgio, rutuliški arba kiaušiniški, sudaryti iš daug smulkių vienasėklių kaulavaisių, apgaubtų sultingo, labai saldaus apyvaisio. Šilkmedžių vaisynas tris - keturis kartus saldesnis už avietes, jie valgomi švieži, iš jų verdamos uogienės, gaminami kompotai, naudojami konditerijoje, saldžių kepinių įdarams, spaudžiamos sultys, džiovinami.

 

Atsparumas: atsparūs ligoms ir kenkėjams, ištveria šalčius. Šaltomis, besniegėmis žiemomis šiek tiek apšąla šakučių galai ir jauni augalai, tačiau dar tais pačiais metais atželia.

 

Skynimo laikas: uogos nokti pradeda liepos pirmoje pusėje ir dera iki rugpjūčio pabaigos. Visiškai sunokusios uogos krinta nuo medžio, todėl patartina patiesti ant žemės agroplėvelės paklotą ir uogas nuo jo susirinkti.

 

Derėjimas: derėti pradeda 3-4 metais ir dera gausiai, kasmet. Nuo suaugusio medžio priskinama po 10-15 kg vaisių.

 

Apdulkinimas: šilkmedžiai žydi kasmet ir apsidulkina savomis žiedadulkėmis.

 

Auginimas ir priežiūra: baltieji šilkmedžiai yra šviesamėgiai, nelabai reiklūs dirvožemiui, tačiau geriau auga ir dera drenuotose, puriose, kalkingose ir humusingose dirvose. Skursta atvirose vėjuotose vietose. Vasarą pakenčia sausras, nes turi galingą šaknų sistemą, leidžia daug smulkių šaknelių. Neaukštą medelį galima formuoti iki 3-4 m aukščio, nes šilkmedžiai pakantūs genėjimui ir karpymui, jie genimi žiemos pabaigoje ar kovo mėn. ir po derėjimo. Jei yra vietos, geriau leisti augti laisvai - susiformuoja labai gražus vainikas.

plačiau

Kaina: - EUR
Kiekis