BALTASIS ŠILKMEDIS

Vaisiai: riešutėliai, apsupti sultingo, panašūs į avietės ar gervuogės apyvaisio, labai saldūs, tik beveik balti ar gelsvi, 1-3 cm ilgio, rutuliški arba kiaušiniški, sudaryti iš daug smulkių vienasėklių kaulavaisių, apgaubtų sultingo, labai saldaus apyvaisio. Šilkmedžių vaisynas tris - keturis kartus saldesnis už avietes, jie valgomi švieži, iš jų verdamos uogienės, gaminami kompotai, naudojami konditerijoje, saldžių kepinių įdarams, spaudžiamos sultys, džiovinami.

Atsparumas: atsparūs ligoms ir kenkėjams, ištveria šalčius. Šaltomis, besniegėmis žiemomis šiek tiek apšąla šakučių galai ir jauni augalai, tačiau dar tais pačiais metais atželia.

Skynimo laikas: uogos nokti pradeda liepos pirmoje pusėje ir dera iki rugpjūčio pabaigos. Visiškai sunokusios uogos krinta nuo medžio, todėl patartina patiesti ant žemės agroplėvelės paklotą ir uogas nuo jo susirinkti.

Derėjimas: derėti pradeda 3-4 metais ir dera gausiai, kasmet. Nuo suaugusio medžio priskinama po 10-15 kg vaisių.

Apdulkinimas: šilkmedžiai žydi kasmet ir apsidulkina savomis žiedadulkėmis.

Auginimas ir priežiūra: baltieji šilkmedžiai yra šviesamėgiai, nelabai reiklūs dirvožemiui, tačiau geriau auga ir dera drenuotose, puriose, kalkingose ir humusingose dirvose. Skursta atvirose vėjuotose vietose. Vasarą pakenčia sausras, nes turi galingą šaknų sistemą, leidžia daug smulkių šaknelių. Neaukštą medelį galima formuoti iki 3-4 m aukščio, nes šilkmedžiai pakantūs genėjimui ir karpymui, jie genimi žiemos pabaigoje ar kovo mėn. ir po derėjimo. Jei yra vietos, geriau leisti augti laisvai - susiformuoja labai gražus vainikas.