Vyšnios
Kaina: - EUR
Kiekis
Vyšnia – senas mūsų krašto turtas. Kasinėjant Aukštadvario piliakalnyje rasti vyšnių kauliukai ir jų atspaudai rodo, kad jos ten augo dar prieš mūsų erą. Manoma, kad X-XIII a. vyšnios Lietuvoje buvo labai paplitusios ir vyravo sodybų soduose. Jos augo sodybų pakraščiuose, aplink sodybas, šalikelėse.
Vyšnios pagal populiarumą mūsų soduose užimą antrą vietą po obelų. Jos tokios mėgstamos, nes anksti pradeda derėti, dera gausiai ir pastoviai. Be to, yra skanios, gaivinančios, gali būti valgomos šviežios ir perdirbamos. Iš jų gaminamos uogienės, kompotai, sultys, trauktinės, tinka džiovinimui. Vyšnių lapai, kaip aromatingas priedas naudojami rauginant bei marinuojant agurkus ir kitas daržoves. Be to, vyšnios labai svarbios racionalioje žmogaus mityboje. Jose yra vitaminų, organinių rūgščių, cukrų, pektinų, kumarinų, geležies, rauginių ir dažančių medžiagų.
Vyšnios yra daugiametis sumedėjęs augalas, auga medžio ar krūmo formos. Vyšnių derlingumas nevienodas ir labai priklauso nuo agrotechninių sąlygų. Jei jos geros, pavieniai medžiai ar krūmai duoda 30-40 kg ir daugiau vaisių. Vyšnios gerai auga ir dera pakiliuose, pakankamai laidžiuose vandeniui, neįmirkusiuose arba gerai nusausintuose, kalkinguose, puriuose ir puveninguose priesmėliuose bei priemoliuose. Užmirkusiose dirvose, giliuose smėlynuose ir durpynuose jos auga blogai, skursta ir dažniausiai išnyksta.
Pasodinus skirtingo ankstyvumo vyšnių veislių, šviežiomis uogomis galima mėgautis visą liepos mėnesį.
4-5 asmenų šeimai patartina sodinti 2-3 skirtingo sunokimo vyšnių medelius.