Lietuvoje paprastieji putinai auga savaime pamiškėse bei šalia įvairių drėgnų vietų: upių, pelkių, ežerų, arba yra auginami ir mėgstami sodininkų dėl gražių žiedų bei vertingų uogų. Senovėje tikėta, kad putinas turi ir stebuklingų galių.

Krūmas: 2-4 m aukščio krūmas arba medelis skiautėtais lapais, kurie po pirmųjų šalnų paraudonuoja ir kartu su tarp jų žvilgančiomis uogomis daro putino krūmą nepaprastai puošnų. Žiedai balti, kvapūs, sutelkti į skėčio pavidalo žiedynus, žydi gegužės – birželio mėn.

Derėjimas: dera kasmet, nuo vieno krūmo rugsėjo – spalio mėn. priskinama iki 12 kg vaisių.

Vaisiai: skaisčiai raudonos spalvos, apie 1cm skersmens, apvalūs, kartaus skonio kaulavaisiai, išsidėstę apvalioje kekėje. Kartumas sumažėja po šalnų ar pašaldžius arba apdorojus aukšta temperatūra. Tokias uogas geriausia konservuoti, spausti sultis, tinka džiovinti, šaldyti, panaudoti kaip garnyrą prie įvairių mėsos ir žuvies patiekalų. Putino uogose yra įvairių vitaminų, mineralų bei kitų naudingų ir aktyvių medžiagų. Neprisirpusios uogos yra šiek tiek nuodingos, todėl tokių nereiktų valgyti.

Atsparumas: putinai sėkmingai ištveria lietuviškas žiemas, todėl nereikia jokių papildomų apsaugos priemonių.

Vietos parinkimas. Putinams reiktų parinkti sunkesnes, molingas, drėgnesnes, derlingas, neutralias ar kalkingas (pH 6-8) dirvas. Jie gerai auga nedideliame pavėsyje, bet labiau dera saulėtoje vietoje. Putinai nebijo šalčių.

 Sodinimas. Putinai sodinami anksti pavasarį – balandžio mėn., arba rudenį – spalio mėn. Užauginti vazonuose gali būti sodinami viso sezono metu. Sodinama į 50 x50 cm dydžio ir apie 40 cm gylio duobes. Su žemėmis derėtų sumaišyti 3-4 kibirus durpių ir po 25-30 g kalio ir azoto, bei 40-50 g fosforo vienam augalui. Sodinama 3-5 cm giliau negu krūmas augo prieš tai. Pasodinus ir gausiai paliejus patartina mulčiuoti 7-10 cm durpių sluoksniu.

Putinų priežiūros darbai – ravėjimas, dirvos purenimas, mulčiavimas, liejimas, tręšimas, krūmų formavimas, apsauga nuo ligų ir kenkėjų.

Tręšimas. Putinų krūmai tręšiami du kartus per sezoną: anksti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai - 45 g/m²  azoto, 35 g/m² fosforo ir 25 g/m² kalio trąšomis, ir rudenį, prieš nukrintant lapams tręšiama tik fosforo ir kalio trąšomis po 25 g/m².

Genėjimas. Putinus galima auginti kaip krūmus arba nedidelius medelius. Auginant krūmo formos putinus, pasodinus jiems pakerpamos viršūnės, kad daugiau šakotųsi. Norint, kad putinas augtų kaip medelis, trejus metus reikia iš centrinio ūglio formuoti būsimą stiebą, o vėliau 1,5-2 m aukštyje pradėti formuoti vainiką. Kasmet būtina šalinti šaknines atžalas ir iš miegančių pumpurų ant stiebo išaugusius ūglius.

Ligos ir kenkėjai. Putinus būtina saugoti nuo kenkėjų. Paprastųjų putinų lapus labai stipriai apgraužia putininiai lapgraužiai, keršakandės ir putininiai amarai, o žiedams pakenkia gumbavapsvės. Insekticidų tirpalu nuo amarų purškiama prieš išsprogstant pumpurams, o nuo gumbavapsvių – žydėjimo metu. Putinų ligų Lietuvoje pasitaiko retai.