Lazdynų sodinimas ir priežiūra

Sodinimas: lazdynai sodinami saulėtoje vietoje, derlingoje, purioje, vandeniui laidžioje, karbonatingoje priemolio dirvoje, kurią rudenį gausiai patręšia savo nukritusiais lapais. Sunkesnės dirvos maišomos su smėliu ir durpėmis. Neverta lazdynų sodinti sausose priesmėliuose, nes lazdynai užauga tik iki pusės jiems būdingo aukščio. Sodinant lazdynus paruošiamos 60 cm skersmens bei gylio duobės, į kurias įpilama komposto, sumaišyto su viršutiniu žemės sluoksniu. Pasodintus lazdynus būtina gerai palaistyti ir mulčiuoti. Lazdynų sodinukai sodinami 3-4 m x 5 m atstumais. Sode patartina sodinti ne vieną lazdyno sodinuką, o bent 2-3 skirtingų veislių, nes kryžmadulka užtikrina geresnį derėjimą.

Priežiūra: lazdynai nereikalauja daug priežiūros, tačiau, įdėjus darbo, derlius gali būti keleriopai gausesnis.

Tręšimas: lazdynams būdinga mikorizė – šių lapuočių šaknys gyvena simbiozėje su tam tikrais grybais. Šie organizmai padeda jiems pasisavinti maisto medžiagas. Taigi, sodinant lazdyną, pravartu iš po miške derančio lazdyno parsinešti kibirą žemės ir užkrėsti grybais pomedį. Lazdynų lapai greitai supūva ir sudaro švelnų humusą, papildo dirvožemį mineralinėmis medžiagomis, todėl jų papildomai tręšti nereikia. Jei nėra galimybės dirvą, kur auga lazdynai, patręšti miško žeme, tuomet kasmet rekomenduojama tręšti mineralinėmis trąšomis, o kas 2-3 metai reiktų įterpti ir organinių trąšų.

Genėjimas: labai svarbu, kad krūmas pernelyg nesutankėtų, kas 5-6 metai jis genimas, paliekama 6-10 stiebų. Skaičius priklauso nuo užsodinimo tankumo. Rekomenduojama šalinti dalį vidinių stiebų, o šoninius atlenkti 1,2-1,5 m aukštyje, leidžiant šakoms augti V formos krūmu. Genima ankstyvą pavasarį (kovą), kol nepradėjo tekėti sula. Senesni negu 15 metų krūmai reguliariai genimi pamažu šalinant senesnius stiebus. Auginant lazdynus mažuose plotuose, patartina juos formuoti medelio forma – 50-60 cm kamieno aukštyje paliekamos 4-5 pagrindinės šakos. Taip suformuotus lazdynus lengviau genėti, prižiūrėti, jie anksčiau ir gausiau dera.

Apdulkinimas:  kartais lazdynams gausiai užderėti sutrukdo nepalankios oro sąlygos -  per anksti pražydę žirginėliai nušąla, arba žydėjimo metu vyraujant vėsiems ir drėgniems orams, žiedai lieka neapdulkinti. Tokiu atveju derlius pagausėja jei lazdynai dirbtinai apdulkinami. Lazdynas - vienanamis augalas, vyriški žiedai - žirginėliai, moteriški - nedideli iš pumpuro išlendantys rausvi žiedukai. Žydintys žirginėliai priglaudžiami ir papurtomi prie moteriško žieduko. Deja, bet žirginėliai ir žiedeliai ne visada vienu metu subręsta. Dažniausia žirginėliai žydi anksčiau. Taigi dalis žirginėlių nuskaboma ir laikoma vėsioje vietoje. Pradėjus žydėti moteriškiems žiedams, žiedadulkės perkeliamos ant žiedelių. Kitas būdas, kad užtikrintume lazdynų derėjimą kasmet yra – miške iškasamas paprastasis lazdynas ir pasodinamas netoliese. Miškinių lazdynų žirginėliai yra atsparūs šalnoms ir visuomet apdulkina moteriškuosius žiedus, taip apdulkintų kultūrinių lazdynų riešutų dydis nepakinta.

Ligos ir kenkėjai: lazdynų derėjimą gali sumažinti ir ligos bei kenkėjai. Pavojingiausias lazdynų priešas - riešutinis vaisiastraublis. Jie į vaisius, lazdynui mezgant, padeda kiaušinėlių, iš kurių išsiritusios lervos suryja branduolį. Straubliukai naikinami purškiant lazdyno krūmą insekticidais balandžio mėnesį, be to, būtina surinkti ir sudeginti pažeistus riešutus - jie prasčiau laikosi ir krenta purtant krūmą. Lapus ir ūglius naikina sidabražvynis lapinukas. Jie naikinami purškiamaisiais insekticidais. Daug riešutų prarandama dėl pilkojo pelėsio, tai vadinamasis kekerinis puvinys ir dėl moniliozės. Nuo ligų purškiama pavasarį bordo mišiniu, vėliau - fungicidais. Šalinami pažeisti vaisiai ir lapai. Grambuolių lervų, pelinių graužikų padaromos žalos padeda išvengti profilaktinės priemonės – juodasis pūdymas, šienavimas sode ir aplink jį, gaudyklių įrengimas.