Kriaušės mūsų soduose sudaro apie 6% visų vaismedžių. Jų vaisiai taip pat maistingi kaip ir obuolių. Kriaušių vaisiai vartojami švieži ir perdirbti. Vaisiuose esantys vitaminai stiprina žmogaus organizmą, o organinės rūgštys bei aromatinės medžiagos žadina apetitą ir padeda geriau pasisavinti maistą. Iš kriaušių vaisių gaminami kompotai, marmeladai, sultys, sidrai, jie taip pat džiovinami.
Skirtingų veislių kriaušių vaisiai vartojami ne vienu laiku – pradedant liepos pabaiga ir baigiant kovo – balandžio mėnesiais.
Vasarinių ir ankstyvų rudeninių kriaušių vaisius patartina nuskinti savaitę anksčiau, negu jie esti vartojimo brandos. Jie skinami tuo metu, kai odelė prie vaiskočio pradeda gelsti. Nuskintos kriaušės baigiamos nokinti ne mažesnėje kaip 18 - 20°C temperatūroje. Taip prinokusios kriaušės esti daug skanesnės, sultingesnės ir aromatingesnės už tos pačios veislės ant medžio prinokusius vaisius. Žieminių ir kai kurių vėlyvųjų rudeninių veislių vaisiai skinami apie spalio pradžią, atsižvelgiant į tų metų meteorologines sąlygas. Mūsų krašte auginamos žieminės kriaušės vartojamos gruodžio – kovo mėn.
Beveik visų veislių kriaušės yra kryžmadulkės t.y., kai vienos veislės žiedus apdulkina kitos veislės žiedadulkės. Todėl sode reikia turėti mažiausiai dviejų veislių kriauše, svarbu, kad sutaptų jų gausaus žydėjimo laikas.
4-5 asmenų šeimai patartina auginti 2 kriaušių sodinukus.
Lietuvos agroklimatinės sąlygos tinka daugelio veislių kriaušėms auginti. Kriaušės labiau mėgsta šiltesnes, nuo šaltų vėjų apsaugotas sodo vietas. Šlapiose, sunkiose dirvose auga blogiau ir labiau serga rauplėmis. Gerai auga ne per drėgnose derlingose priemolio dirvose. Tinkamesni silpnai rūgštūs dirvožemiai.